pernaras

×per̃naras (plg. 4 naras) sm. (1) 1. KI168 juokdarys. 2. K kas kitą kvailiu, naru laiko, pašiepia: Tai per̃naras! Bijok žodį ištarti: tuojau ir traukia per dantį Trg. Nesusidėk su tuo per̃naru – jis tik šaiposi Jrb.